Dažniausiai užduodami klausimai
Kas nustato šeimos socialinių paslaugų poreikį?
Socialinę riziką patiriančios šeimos socialinių paslaugų poreikį nustato atvejo vadybininkas, vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro įsakymu.

Socialinę riziką patiriančiai šeimai teikiamų socialinių paslaugų sudėtį ir jų teikimo dažnumą nustato socialinis darbuotojas, pasitaręs su šeima ir atsižvelgdamas į šeimos socialinės rizikos veiksnius ir jų reiškimosi lygį, dažnumą, trukmę, vaiko poreikių nepatenkinimo priežastis. Paslaugos teikiamos pagal poreikį, paslaugų sudėtis periodiškai peržiūrima.

Taip, vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministras, atvejo vadybininkas gali rinkti visą reikalingą informaciją apie šeimą.

Vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas, kitaip – vaikų dienos centro paslaugas gali gauti mokyklinio amžiaus vaikai (7-18 m.), kurių deklaruota gyvenamoji vieta ar faktine gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste ir kuriems nustatytas vaikų dienos socialinės priežiūros poreikis.

Dėl vaikų dienos centro konsultuojame tel.nr. +37065610690

Psichosocialinę pagalbą sudaro: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, psichologinė pagalba, sielovada, savitarpio pagalbos grupių organizavimas, emocinė pagalba per meninę saviraišką ir kitos paslaugos (pvz., teisinė pagalba, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas ir kitos paslaugos); teikiant paslaugą visą parą, gali būti organizuojamas ir laikinas apnakvindinimas, kuris nepertraukiamai gali būti teikiamas ne ilgiau kaip 10 parų.

Suaugęs šeimos narys (pvz. mama, tėtis), gali nesutikti būti apgyvendintas kartu su vaiku. Tokiu atveju, vaiko saugumas užtikrinamas apgyvendinant jį vieną saugioje aplinkoje ir vykdomos teisinės procedūros, dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos

Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A1-794 „Dėl Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ laikinoji priežiūra taikoma socialinės priežiūros įstaigoje su vienu arba abiem tėvais, arba su kitu teisėtu atstovu, pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių.
Vaiko globėju gali tapti 21 metų amžiaus sulaukęs asmuo, o artimasis giminaitis – 18-os, jei jis atitinka reikalavimus dėl sveikatos, teistumo, veiklos ir interesų, o taip pat turi tinkamas gyvenimo sąlygas ir pajamas užtikrinti visavertį vaiko gyvenimą. Žingsniai, norint tapti globėju (rūpintoju):
  1. Tvirtas sprendimo globoti vaiką priėmimas, surinkus kuo daugiau informacijos apie vaiko globą, konsultuojantis su Globos centro specialistais.
  2. Sveikatos pažyma. Savo gydymo įstaigos šeimos gydytojo išduota 046a formos sveikatos pažyma.
  3. Dokumentų pateikimas. Kreipimasis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos šeimoje procedūra.

Budintis globotojas – tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Budintis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis tik išimtiniais atvejais, kai broliai ir seserys neišskiriami ir tai raštu suderinta su globos centru bei budinčiu globotoju.
Tapti budinčiais globotojais gali asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) ir šeimynos dalyviui keliamus reikalavimus, Socialinių paslaugų įstatyme budinčiam globotojui, Civiliniame kodekse vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai ir Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui, dalyviui nustatytus reikalavimus. Asmenys, pageidaujantys vykdyti budinčio globotojo veiklą, privalo išklausyti GIMK (globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) mokymus pagal Pagrindinę ir Specializuotą dalį. Budintis globotojas dirba pagal su Globos centru sudarytą tarpusvio bendradarbiavimo sutartį.
Budintis globotojas, vykdydamas veiklą, atlieka šias funkcijas:

  • kriziniais atvejais (iki 3 mėnesių), kai vaiką reikia skubiai bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje šeimai artimoje aplinkoje;
  • kai reikia suteikti laikiną atokvėpį kitiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), esant galimybei, – ir šeimynos dalyviams (iki 2 savaičių, išimtiniais atvejais ir tik tuo atveju, jeigu vaikas yra vyresnis nei 7 metų, – iki 1 mėnesio);
  • iki baigsis vaiko laikinoji globa (rūpyba) ir jis bus grąžintas į šeimą, jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Išimtiniais atvejais, kai teismas nustato vaiko nuolatinę globą (rūpybą) globos centre, – iki vaikui bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje arba vaikas bus įvaikintas.