puslapio medispuslapio medis

Aptarnavimo kokybėįvertinti aptarnavimo kokybę

informacija gestų kalba

informacija lengvai suprantama kalba

DUK
Ar galiu globoti, jei esu vienas / viena?

Taip. Vaiką gali globoti vienas pilnametis asmuo. Lietuvos teisės aktai nenustato reikalavimo, kad globėjas būtų susituokęs ar gyventų poroje. Svarbu, kad asmuo atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir galėtų užtikrinti vaikui saugią, tinkamą bei jo poreikius atitinkančią aplinką.

Ne, susituokti nėra būtina. Vaiko globėju gali būti vienas asmuo. Taip pat teisės aktai nenumato, kad globėjas privalėtų turėti nuosavybės teise priklausantį būstą. Vertinama, ar vaikas turės tinkamas ir saugias sąlygas augti bei ugdytis.

Jeigu vaiką kartu nori globoti sutuoktiniai, vertinamas jų abiejų pasirengimas globai.

Taip. Turimi biologiniai, įvaikinti ar kiti šeimoje augantys vaikai savaime nėra kliūtis tapti globėju.

Tačiau rengiantis globai svarbu įvertinti, kaip naujo šeimos nario atsiradimas paveiktų visą šeimą. GIMK specialistai kartu su šeima aptaria vaikų poreikius, galimus pokyčius, lūkesčius ir pasirengimą priimti globojamą vaiką.

Priimant sprendimą pirmiausia atsižvelgiama į geriausius visų vaikų interesus.

Vieno nustatyto termino nėra. Tapimo globėju trukmė priklauso nuo konkrečios situacijos – nuo dokumentų pateikimo, pradinio vertinimo, mokymų ir pasirengimo vertinimo iki vaiko parinkimo bei globos nustatymo.

Pats pasirengimo procesas apima kelis etapus: kreipimąsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, dokumentų pateikimą, mokymus, pasirengimo vertinimą ir išvados parengimą.
Kiekvienos šeimos situacija individuali.

GIMK (Globėjų ir įtėvių rengimo) programa susideda iš pagrindinės ir specializuotos programų.

Norint tapti vaiko globėju (rūpintoju), reikia išklausyti pagrindinę programą, kurią sudaro 10 grupinių susitikimų po kartą į savaitę ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai.

Norint tapti budinčiu arba nuolatiniu globotoju, reikia išklausyti ir pagrindinę, ir specializuotą programas. Specializuotą programą sudaro 8 grupiniai susitikimai ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai.

Tikslus mokymų grafikas priklauso nuo globos centro organizuojamų grupių.

Taip. Globėjui ir globojamam vaikui teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skiriamos išmokos ir teikiama kita valstybės bei savivaldybės parama. Išmokų rūšis ir dydis priklauso nuo globos formos bei konkrečios situacijos.

Galite nurodyti, kokio amžiaus vaiką esate pasirengę globoti, tačiau tai nereiškia, kad galėsite pasirinkti konkretų vaiką.

Vertinant globėjo galimybes, aptariama, kokio amžiaus, poreikių ir situacijos vaiką šeima galėtų priimti. Tačiau vaiko parinkimo procese svarbiausia yra vaiko interesai ir jo poreikiai.

Todėl ne šeimai parenkamas vaikas – vaikui ieškoma šeimos, kuri galėtų geriausiai atliepti jo poreikius.

Taip. Siekiama, kad broliai ir seserys, kai tai atitinka jų geriausius interesus, nebūtų išskiriami.

Šeimoje paprastai gali būti globojami ne daugiau kaip trys vaikai, tačiau vaikų skaičius gali būti didesnis, kai priimami visi vienos šeimos broliai ir seserys siekiant jų neišskirti.

Ar konkrečią brolių ir seserų grupę galėtų priimti jūsų šeima, vertinama individualiai, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir jūsų šeimos galimybes.

Globa ir įvaikinimas – tai skirtingos vaiko priežiūros ir šeimos teisinių santykių formos.

Globa – tai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas. Globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Nuolatinė globa nustatoma vaikui, kuris negali grįžti į savo biologinę šeimą.

Įvaikinimas – tai teisinis vaiko ir įtėvių šeimos ryšio sukūrimas. Įvaikinus vaiką, įtėviai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą.

Svarbus skirtumas – globos atveju vaiko teisiniai ryšiai su biologiniais tėvais paprastai išlieka, o įvaikinimo atveju sukuriami vaiko ir įtėvių tarpusavio santykiai kaip tarp tėvų ir vaikų.

Budintis ir nuolatinis globotojas nėra tas pats, kas vaiko globėjas (rūpintojas).

Budintis globotojas pagal sutartį su globos centru prižiūri vaiką, kuriam reikalinga laikina priežiūra ir saugi aplinka. Vaiko globėju (rūpintoju) tokioje situacijoje yra paskiriamas globos centras, o vaikas gyvena budinčio globotojo šeimoje.

Nuolatinis globotojas taip pat veiklą vykdo bendradarbiaudamas su globos centru, tačiau jo veikla skirta vaikams, kuriems reikia ilgalaikės priežiūros ir kuriems nustatyta arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

Svarbu žinoti, kad norint tapti budinčiu ar nuolatiniu globotoju taikomi papildomi pasirengimo reikalavimai – reikia išklausyti ne tik pagrindinę, bet ir specializuotą GIMK programą.

Galimybė priklauso nuo konkrečios situacijos ir budinčio globotojo veiklos organizavimo. Budinčio globotojo veikla yra susijusi su vaiko priėmimu ir jo priežiūra, todėl labai svarbu, kad žmogus realiai galėtų užtikrinti vaikui nuolatinę priežiūrą ir saugią aplinką.

Todėl prieš priimant sprendimą tapti budinčiu globotoju būtina su globos centro specialistais įvertinti jūsų darbo pobūdį, darbo laiką, galimybę būti namuose ir kitus šeimos įsipareigojimus.

Vien tai, kad žmogus dirba, savaime nereiškia, kad jis negali tapti budinčiu globotoju, tačiau būtina įvertinti, ar darbo ir vaiko priežiūros derinimas konkrečioje situacijoje yra realus.

 Jeigu dėl svarbių priežasčių nebegalite tinkamai atlikti globėjo pareigų, svarbu apie tai kuo anksčiau informuoti globos centrą ir vaiko teisių gynėjus. Tikslas nėra žmogų bausti už tai, kad jis susidūrė su sunkumais, o pirmiausia užtikrinti vaiko saugumą ir jo interesus.

Teisės aktuose numatyta, kad globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, kai dėl savo ar artimųjų sveikatos, taip pat dėl pablogėjusios turtinės padėties nebegali tinkamai atlikti globėjo pareigų. Nuolatinio globėjo atleidimo klausimą sprendžia teismas.

Todėl labai svarbu nelaukti, kol situacija taps krizine – pagalbos galima ir reikia kreiptis iš anksto.

Globėjas nėra paliekamas vienas. Pagalbą teikia globos centro specialistai ir GIMK specialistai.

Globėjams teikiamos individualios konsultacijos, organizuojami savitarpio paramos grupių užsiėmimai, pagal poreikį rengiami papildomi mokymai. Specialistai taip pat konsultuoja globojamą vaiką, globėją ir kartu gyvenančius šeimos narius.

Jeigu globojant vaiką kyla sunkumų, rekomenduojama kuo anksčiau kreiptis į savo globos centrą. Prašyti pagalbos nėra nesėkmė – tai atsakingo globėjo elgesys.

Jeigu svarstote tapti vaiko globėju, pirmiausia galite kreiptis į savo gyvenamosios vietos globos centrą arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių.

Tarnyba priima asmens prašymą ir atlieka pradinį vertinimą, o globos centras organizuoja pasirengimo procesą, mokymus ir pasirengimo vertinimą. Prašymą dėl globos taip pat galima pateikti elektroniniu būdu per SPIS.

Jeigu dar tik svarstote apie globą ir nesate apsisprendę, nebūtina iš karto įsipareigoti globoti vaiką. Pirmas pokalbis su globos centro specialistu gali padėti geriau suprasti, kas jūsų laukia, ir įsivertinti savo galimybes.